Turinys
GIMP dažniausiai naudojama norint pataisyti skaitmeninio fotoaparato nuotraukas, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra nekokybiškos. Galbūt paveikslėlis per daug arba per mažai išlaikytas, galbūt šiek tiek pasuktas, galbūt nesufokusuotas – tai dažnos problemos, kurias galima išspręsti programoje GIMP esančių įrankių pagalba. Šio skyriaus tikslas yra suformuoti bendrą supratimą apie įrankius ir situacijas, kuriose jie gali būti naudingi. Čia nerasite išsamių pamokų: daugeliu atvejų yra lengviau išmokti naudotis įrankiais jais eksperimentuojant, o ne skaitant informaciją. (Taip pat kiekvienas įrankis yra išsamiau aprašytas jam skirtame žinyno skyriuje). Taip pat šiame skyriuje nerasite nieko apie „specialiuosius efektus“, kuriuos programoje GIMP galite taikyti paveikslėliams. Prieš skaitydami šį skyrių, turite būti susipažinę su pagrindiniais naudojimosi programa GIMP principais, tačiau, žinoma, neprivalote būti specialistai, na, bet jei visgi esate, tikriausiai didžioji dalis šios informacijos ir taip jums žinoma. Nebijokite eksperimentuoti; galinga programos GIMP „atšaukimo“ sistema leidžia atšaukti bet kokią klaidą paprasčiausiai paspaudus klavišų kombinaciją Ctrl+Z.
Dažniausius fotografijų koregavimo veiksmus galima suskirstyti į keturias grupes: kompozicijos pagerinimą, spalvų pagerinimą, aštrumo pagerinimą ir artefaktų bei kitų nepageidaujamų paveikslėlio elementų pašalinimą.
It is easy, when taking a picture, to hold the camera not quite perfectly vertical, resulting in a picture where things are tilted at an angle. In GIMP, the way to fix this is to use the Rotate tool. Activate this by clicking its icon in the Toolbox, or by pressing the Shift+R while inside the image. Make sure the Tool Options are visible, and at the top, make sure for „Transform:“ that the left button („Transform Layer“) is selected. If you then click the mouse inside the image and drag it, you will see a grid appear that rotates as you drag. When the grid looks right, click or press Enter, and the image will be rotated.
Iš tikrųjų, naudojant šį metodą, padaryti viską tinkamai nėra taip lengva: dažnai kūriniai atrodo geriau, tačiau vistiek neidealiai. Galima dar šiek tiek pasukti, bet šis būdas turi trūkumų. Kiekvieną kartą pasukus paveikslėlį, pasukti pikseliai tiksliai nebesutampa su originaliais pikseliais – paveikslėlis neišvengiamai šiek tiek susilieja. Pasukus vieną kartą suliejama gana nedaug, tačiau pasukus du kartus suliejama dvigubai daugiau nei pasukus vieną kartą, todėl nereikia sulieti daugiau negu jums reikia. Geriau yra atšaukti pasukimą ir pasukti iš naujo kitu kampu.
Laimei programoje GIMP tą galima padaryti kitu, lengvesniu būdu: Pasukimo įrankio parinktyse galite nurodyti Transformavimo krypties parametrą į „Atgal (korekcinis)“. Tą padarę, užuot pasukę tinklelį taip, kad būtų sumažinta klaida, jūs galite pasukti jį taip, kad jis išsilygintų. Jeigu tai neaišku, išbandykite ir pasidarys aiškiau.
Pastaba | |
---|---|
There is an option to preview the results of transformations, instead of just seeing a grid. This makes it easier to get things right on the first try. |
Pasukus paveikslėlį kampuose liks nemalonios trikampės „skylės“. Jas galima pataisyti sukuriant foną, užpildantį tas skyles nekrintančia į akis ar neutralia spalva, tačiau, geriausia yra apkarpyti patį paveikslėlį. Kuo didesnis pasukimas, tuo daugiau reikia apkarpyti paveikslėlį, todėl geriausia, kai darote nuotrauką, kad fotoaparatas, kiek galima tiksliai, būtų lygesnėje pozicijoje.
Kai fotografuojate skaitmeniniu fotoaparatu, galite šiek tiek rinktis kas pateks į paveikslėlį, tačiau dažnai ne tiek, kiek norėtumėte: gaunami paveikslėliai, kuriems praverstų palyginimas. Dažnai galima pagerinti paveikslėlio poveikį jį palyginant, kad svarbiausieji elementai būtų pagrindinėse vietose. Neretai naudinga atsižvelgti į „trečdalių taisyklę“, t. y., kad didžiausią poveikį galima gauti padedant svarbiausią vaizdą ties paveikslėlio trečdaliu, tiek pločio prasme, tiek aukščio.
To crop an image, activate the Crop tool in the Toolbox, or by pressing Shift+C while inside the image. With the tool active, clicking and dragging in the image will sweep out a crop rectangle. When everything is perfect, hit Enter. Note: if in Crop Tool Options is disabled, the cropped part will not be removed from the image, only the visible image area will be adjusted.
Nepaisant sudėtingų išlaikymo valdymo sistemų, dažnai skaitmeniniu fotoaparatu darytos nuotraukos gaunamos per daug arba per mažai išlaikytos, arba dėl apšvietimo problemų gaunami neteisingi atspalviai. Programoje GIMP yra daugybė paveikslėlio spalvų koregavimo įrankių, nuo nuo automatinių įrankių, paleidžiamų pelės mygtuko spustelėjimu, iki sudėtingų įrankių, suteikiančių daug valdymo parametrų. Pradėsime nuo paprasčiausių.
GIMP yra penki automatizuoti spalvų koregavimo įrankiai. Deja, jie dažniausiai nesuteikia norimo rezultato, tačiau galite juos greitai išbandyti ir pamatyti kokios galimybės galimos paveikslėlyje. Juos, išskyrus „Automatinius lygius“, galite rasti paveikslėlio meniu
→ .Štai ir jie, keletas žodžių apie kiekvieną:
Tai labai galingas koregavimo būdas, bandantis išsklaidyti paveikslėlyje spalvas tolygiai galimų intensyvumo lygių rėžyje. Kai kuriais atvejais, efektas būna nuostabus, išryškinantis kontrastus, kuriuos kitu būdu gauti labai sudėtinga; tačiau dažniausiai nuotrauka atrodo keistai. Na, bet jį išbandyti ilgai neužtrunka.
Padėkite man, ką šis įrankis daro? Jis pasodrina spalvas, žinoma.
This is useful for underexposed images: it adjusts the whole image until the brightest point is right at the saturation limit, and the darkest point is black. The downside is that the amount of brightening is determined entirely by the lightest and darkest points in the image, so even one single white pixel and/or one single black pixel will make normalization ineffective. It operates on the red, green, and blue channels independently. It often has the useful effect of reducing color casts.
Daro tą patį kaip „Ištempti kontrastą“, tačiau veikia HSV spalvų erdvėje, o ne RGB spalvų erdvėje. Taigi jis išsaugo atspalvį.
Tai gali pagerinti paveikslėlių, kuriuose yra nešvari balta arba juoda spalva, išvaizdą pašalinant mažai naudojamas spalvas ir kiek įmanoma ištempiant likusį rėžį.
Tą galima padaryti aktyvuojant Lygių įrankį (paveikslėlio meniu
→ ), spustelint paveikslėlį, kad būtų parodytas įrankio dialogas, tada spustelint beveik dialogo centre esantį mygtuką . Pamatysite rezultato peržiūrą; norėdami jį pritaikyti, spustelėkite mygtuką . Spustelėjus mygtuką , bus atstatyta ankstesnė paveikslėlio būsena.Jei paveikslėlyje galite rasti idealiai baltą tašką bei idealiai juodą tašką, tada galite naudoti Lygių įrankius, kad padarytumėte pusiau automatinį pritaikymą, padedantį sutvarkyti ir paveikslėlio šviesumą, ir spalvas. Pirmiausia, aktyvuokite Lygių įrankius, kaip aprašyta anksčiau. Dabar pažiūrėkite į Sluoksnių dialogo apačią, ten pamatysite tris mygtukus su simboliais, atrodančiais kaip pipetė (bent jau jie taip turėtų atrodyti). Kairysis, ant jo užvedus pelės žymiklį, parodys savo funkciją kaip „Pasirinkti juodą tašką“. Spustelėkite jį, tada spustelėkite juodžiausią, ne tiesiog tamsų, bet idealiai juodą paveikslėlio tašką ir stebėkite kaip paveikslėlis keičiasi. Tada spustelėkite dešinįjį iš šių trijų mygtukų („Pasirinkti baltą tašką“), tada spustelėkite tašką, kuris turi būti baltas, ir vėl stebėkite kaip paveikslėlis keičiasi. Jei rezultatas tenkina, spustelėkite mygtuką , o jei ne – .
Tai automatizuotos spalvų korekcijos: jei jums nei viena iš jų nepadeda, metas pabandyti vieną iš interaktyvių spalvos įrankių. Visus juos, išskyrus vieną, galima rasti paveikslėlio meniu
→ . Pasirinkę spalvos įrankį, spustelėkite paveikslėlį (bet kurioje vietoje), kad jį aktyvuotumėte ir būtų atvertas jo dialogas.Įrankį Šviesumas/Kontrastas yra paprasčiausia naudoti. Tačiau jis taip pat ir mažiausiai galingas, bet daugeliu atvejų atlieka viską, ko reikia. Šis įrankis dažniausiai naudingas per daug arba per mažai išlaikytoms nuotraukoms; tačiau, jis nenaudingas spalvų atspalvių pakitimų taisymui. Jame yra du slankikliai, leidžiantys koreguoti „Šviesumą“ ir „Kontrastą“. Jei parinktis „Peržiūra“ yra pažymėta (žinoma, taip turėtų būti), matysite visus paveikslėlyje atliekamus pakeitimus. Jei rezultatas jums patinka, spustelėkite mygtuką ir pakeitimai bus pritaikyti. Jei rezultatai nepatinka, spustelėkite mygtuką ir paveikslėlis bus atstatytas į ankstesnę būseną.
Įmantresnis, ir tik šiek tiek sudėtingesnis išlaikymo problemų taisymo būdas yra Lygių įrankių naudojimas. Šio įrankio dialogas atrodo labai sudėtingas, bet elementariam naudojimui, vienintelė dalis su kuria reikia susidurti yra „Įvesties lygių“ sritis, konkrečiai trijų trikampių slankiklis, rodomas po histograma. Instrukcijas galite rasti sekcijoje Lygių įrankių pagalba; bet lengviausias būdas išmokti jais naudotis yra eksperimentuoti, judinant tris slankiklius, ir stebint kaip paveikiamas paveikslėlis. (Įsitikinkite, kad dialogo apačioje pažymėtas langelis „Peržiūra“.
Labai galingas būdas pataisyti išlaikymo problemas yra naudoti įrankį Kreivės. Šis įrankis leidžia spustelėti ir vilkti kreivės taškus, norint sukurti funkciją, priskiriančią a įvesties šviesumo lygius išvesties šviesumo lygiams. Kreivių įrankis gali kopijuoti bet kurį efektą, gautą naudojant Šviesumo / kontrasto ar Lygių įrankius, taigi jis daug galingesnis už bet kurį iš jų. Išsamesnes instrukcijas galite rasti sekcijoje Kreivių įrankio pagalba, tačiau lengviausia išmokti juo naudotis tai eksperimentuoti.
Pats galingiausias būdas pagerinti paveikslėlio šviesumą ir kontrastą yra sukurti naują sluoksnį virš to, kuriame dirbate, tada Sluoksnių dialoge nustatyti aukštesnio sluoksnio veikseną į „Daugyba“. Naujas sluoksnis tampa lyg žemiau esančio sluoksnio „padidinimo valdymo“ sluoksniu; balta spalva suteikia didžiausią padidėjimą, juoda – nulinį padidėjimą. Taigi piešdami naujame sluoksnyje galėsite pasirinkdami koreguoti kiekvienos srities šviesumo arba kontrasto padidėjimą. Turėtumėte piešti tik su tolygiais gradientais, nes dėl staigių padidėjimo pasikeitimų rezultate galite gauti netikras ribas. Piešdami naudokite tik pilkus atspalvius, ne spalvas, nebent norite, kad paveikslėlyje atsirastų spalvų pokyčių.
Iš tikrųjų „Daugyba“ nėra vienintelė padidinimo valdymui naudinga veiksena. Tiesą sakant, naudojant veikseną „Daugyba“ galima tik patamsinti paveikslėlio dalis, o ne pašviesinti, taigi ji naudinga tik per daug išlaikytoms paveikslėlio dalims. Veiksena „Dalyba“ turi priešingą poveikį: ji gali pašviesinti paveikslėlio sritis, o ne patamsinti. Yra viena paprastai naudinga gudrybė, padedanti išgauti didžiausią detalumo lygį visose paveikslėlio srityse:
Sukurkite sluoksnio kopiją (sukurdami naują sluoksnį virš jo).
Nusodrinkite šį naują sluoksnį.
Gautam rezultatui pritaikykite Gauso suliejimą su dideliu spinduliu (100 arba daugiau).
Sluoksnio dialoge nustatykite veikseną į Dalyba.
Nurodykite korekcijos kiekį Sluoksnių dialoge koreguodami nepermatomumą arba naujame sluoksnyje naudodami įrankius Šviesumas / Kontrastas, Lygiai arba Kreivės.
Kai esate patenkinti rezultatu, norėdami sujungti valdymo sluoksnį ir originalų sluoksnį į vieną sluoksnį, galite naudoti
.Neretai galite gauti naudingą poveikį naudodami kitas sluoksnių kombinavimo veiksenas, pvz., „Šviesinimas“, „Tamsinimas“ arba „Minkšta šviesa“. Tačiau atminkite, pradėjus žaisti su šiais dalykais, minutėlei atsitraukę nuo kompiuterio, galite staiga suprasti, kad praleidote visą valandą koreguodami parametrus. Atminkite: kuo daugiau parinkčių turite, tuo sunkiau apsispręsti.
Patirtis sako, kad jei paveikslėlyje yra spalvos pakitimų – per daug raudonos, per daug mėlynos ir t.t. – lengviausias būdas tai ištaisyti yra naudoti Lygių įrankius, atskirai pritaikant lygius raudonam, žaliam ir mėlynam kanalams. Jei tai nepadeda, verta pabandyti Spalvų balanso arba Kreivių įrankį, tačiau, juos efektyviai panaudoti daug sunkiau. (Tačiau jie labai tinka tam tikrų specialiųjų efektų kūrimui).
Kartais sunku pasakyti ar tinkamai pakoregavote spalvas. Gera, objektyvi technika yra rasti paveikslėlio tašką, kuris jūsų manymu turėtų būti arba baltas arba pilko atspalvio. Aktyvuokite įrankį Spalvos parinkiklis, (įrankinėje esantis pipetės simbolis) ir spustelėkite priešais esantį tašką: bus parodytas Spalvos parinkiklio dialogas. Jei spalvos bus tinkamai pakoreguotos, tada raudoni, žali ir mėlyni nurodytos spalvos komponentai bus vienodi; jei ne, turėtumėte pamatyti, ką dar reikia pakoreguoti. Tinkamai panaudojus šią techniką netgi spalvų negalintys matyti žmonės gali pakoreguoti paveikslėlio spalvas.
Jei paveikslėlis atrodo išblukęs – kas lengvai atsitinka, kai fotografuojate ryškioje šviesoje – pabandykite įrankį Atspalvis / kontrastas, kuriame yra trys Atspalvio, Šviesumo ir Sodrumo valdymo slankikliai. Padidinus sodrumą paveikslėlis tikriausiai atrodys geriau. Kai kuriais atvejais tuo pačiu metu naudinga pakoreguoti šviesumą. (Šviesumo / kontrasto įrankyje „Šviesumas“ panašus į „Ryškumą“, išskyrus tai, kad jie yra sudaromi iš skirtingų raudonos, žalios ir mėlynos kombinacijų kanalų). Atspalvio / sodrumo įrankis suteikia galimybę koreguoti apribotus spalvų porėžius (naudojant dialogo viršuje esančius mygtukus), bet jei norite natūraliai atrodančių spalvų, turėtumėte to vengti.
Patarimas | |
---|---|
Netgi jei paveikslėlis neatrodo išblukęs, dažnai galite padidinti jo poveikį šiek tiek padidindami jo sodrumą. Juostų eros veteranai kartais vadina šį triuką „Fujifying“, pagal Fujichrome juostą, žinomą dėl labai sodrių nuotraukų padarymo. |
Fotografuojant nedidelio apšvietimo sąlygomis kai kuriais atvejais iškyla priešinga problema: per didelis sodrumas. Šiuo atveju taip pat tinka naudoti įrankį Atspalvis / sodrumas, tačiau sumažinant sodrumą, o ne padidinant.
Jei fotoaparato židinys nėra idealiai nustatytas arba fotografuojant juda fotoaparatas, rezultatas – sulieta nuotrauka. Jei paveikslėlis labai sulietas, tikriausiai to negalėsite pakeisti jokia technika, bet jei suliejimas yra vidutinis, turėtumėte galėti pagerinti paveikslėlį.
The most generally useful technique for sharpening a fuzzy image is called the Sharpen (Unsharp Mask. In spite of the rather confusing name, which derives from its origins as a technique used by film developers, its result is to make the image sharper, not „unsharp“. It is a plug-in, and you can access it as Filters->Enhance->Sharpen (Unsharp Mask) in the image menu. There are two parameters, „Radius“ and „Amount“. The default values often work pretty well, so you should try them first. Increasing either the radius or the amount increases the strength of the effect. Don't get carried away, though: if you make the unsharp mask too strong, it will amplify noise in the image and also give rise to visible artifacts where there are sharp edges.
Patarimas | |
---|---|
Sometimes using Sharpen (Unsharp Mask) can cause color distortion where there are strong contrasts in an image. When this happens, you can often get better results by decomposing the image into separate Hue-Saturation-Value (HSV) layers, and running Sharpen (Unsharp Mask) on the Value layer only, then recomposing. This works because the human eye has much finer resolution for brightness than for color. See the sections on Decompose and Compose for more information. |
In some situations, you may be able to get useful results by selectively sharpening specific parts of an image using the Blur/Sharpen tool from the Toolbox, in "Sharpen" mode. This allows you to increase the sharpness in areas by painting over them with any paintbrush. You should be restrained about this, though, or the results will not look very natural: sharpening increases the apparent sharpness of edges in the image, but also amplifies noise.
When you take pictures in low-light conditions or with a very fast exposure time, the camera does not get enough data to make good estimates of the true color at each pixel, and consequently the resulting image looks grainy. You can „smooth out“ the graininess by blurring the image, but then you will also lose sharpness. There are a couple of approaches that may give better results. Probably the best, if the graininess is not too bad, is to use the filter called Selective Blur, setting the blurring radius to 1 or 2 pixels. The other approach is to use the Despeckle filter. This has a nice preview, so you can play with the settings and try to find some that give good results. When graininess is really bad, though, it is often very difficult to fix by anything except heroic measures (i.e., retouching with paint tools).
Dažnai galite turėti priešingą problemą: paveikslėlis yra per daug aiškus. Tą galima išspręsti jį šiek tiek sulietjant: laimei, sulieti paveikslėlį yra daug lengviau nei jį paaštrinti. Paprasčiausiai tai galite padaryti naudodami įskiepį „Suliejimas“, kurį galite aktyvuoti paveikslėlio meniu komanda → → . Paveikslėlio centras bus šiek tiek sušvelnintas. Jei norite dar daugiau sušvelninti, kartokite veiksmą tol, kol gausite norimą rezultatą.
Iš paveikslėlio galite norėti pašalinti dviejų tipų objektus: pirma, artefaktus, atsiradusius dėl nešvarumų ant objektyvo, pvz., dulkių ar plaukelių; antra, dalykus, kurie iš tikro buvo vaizde, tačiau mažina nuotraukos kokybę, pvz., telefonų laidai gražiame kalnuotame kraštovaizdyje.
Geriausias įrankis, norint pašalinti dulkes ar kito tipo objektyvo nešvarumus yra Taškinio triukšmo pašalinimo filtras, jį galima rasti paveikslėlio meniu → → . Labai svarbu: norėdami filtrą naudoti efektyviai, pradžioje turite sukurti mažą pažymėjimą, kuriame yra artefaktas ir maža sritis apie jį. Pažymėjimas turi būti gan mažas, kad artefakto pikseliai statiškai būtų atskiriami nuo kitų pažymėjime esančių pikselių. Jei bandysite pašalinti taškinį triukšmą visame paveikslėlyje, vargu ar gausite kažką naudingo. Sukūrę tinkamą pažymėjimą, aktyvuokite „Taškinio triukšmo pašalinimą“ ir koreguodami parametrus stebėkite peržiūrą. Jei pasiseks, galėsite rasti parametrą, pašalinantį šlamštą tuo pačiu metu minimaliai paveikiant apie jį esančią sritį. Kuo šlamštas aplinkoje labiau matomas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Jei jis neveikia, gali būti verta atšaukti filtrą, sukurti atskirą pažymėjimą, ir bandyti iš naujo.
Jei paveikslėlyje yra daugiau nei vienas artefaktas, komandą „Pašalinti taškinį triukšmą“ reikia naudoti kiekvienam atskirai.
The most useful method for removing unwanted „clutter“ from an image is the Clone tool, which allows you to paint over one part of an image using pixel data taken from another part (or even from a different image). The trick to using the clone tool effectively is to be able to find a different part of the image that can be used to „copy over“ the unwanted part: if the area surrounding the unwanted object is very different from the rest of the image, you won't have much luck. For example, if you have a lovely beach scene, with a nasty human walking across the beach who you would like to teleport away, you will probably be able to find an empty part of the beach that looks similar to the part he is walking across, and use it to clone over him. It is quite astonishing how natural the results can look when this technique works well.
Daugiau išsamesnių instrukcijų ieškokite sekcijoje Klonavimo įrankis. Klonavimas yra tiek pat menas, kiek ir moklas, todėl kuo daugiau jį naudosite, tuo geriau suprasite. Pirmiausia, atrodys, kad neįmanoma sukurti nieko, išskyrus bjaurias dėmes, bet atkaklumas atsipirks.
Another tool looking very much as the clone tool, but smarter, is the healing tool which also takes the area around the destination into account when cloning. A typical usage is removal of wrinkles and other minor errors in images.
In some cases you may be able to get good results by simply cutting out the offending object from the image, and then using a plug-in called „Resynthesizer“ to fill in the void. This plug-in is not included with the main GIMP distribution, but it can be obtained from the author's web site [PLUGIN-RESYNTH]. As with many things, your mileage may vary.
Kai su blykste fotografuojate kažką, žiūrintį tiesiai į fotoaparatą, akies rainelė gali atspindėti blykstę, taip, kad akys atrodys šviesiai raudonos: šis efektas vadinamas „raudonomis akimis“ ir atrodo labai keistai. Dauguma šiuolaikinių skaitmeninių fotoaparatų turi specialias blykstės veiksenas, sumažinančias raudonas akis, bet jos veikia tik jei jas naudojate, bet netgi jos ne visada veikia puikiai. Įdomus dalykas tai, kad tas pats efektas atsiranda fotografuojant gyvūnus, tačiau jų akys gali būti visai kitų spalvų, pavyzdžiui, žalios spalvos.
From version 2.4, GIMP incorporated a special remove red eye filter. Make a selection with one of the selection tools of the red part of the eye and then choose the „Remove Red Eye“ filter. Perhaps you have to fiddle around a bit with the threshold slider to get the right color.
Kokį failų formatą turėtumėte naudoti norėdami išsaugoti savo darbo rezultatus ir ar turėtumėte pakeisti dydį? Atsakymas priklauso nuo to, kur naudosite paveikslėlį.
Jeigu ketinate atverti paveikslėlį programoje GIMP tolesniam darbui, turėtumėte jį išsaugoti gimtuoju programos GIMP XCF formatu (pvz., pavadinti kažkas.xcf), nes tai vienintelis formatas, kuris garantuoja, kad nebus prarasta jokia paveikslėlio informacija.
If you intend to print the image on paper, you should avoid shrinking the image, except by cropping it. The reason is that printers are capable of achieving much higher resolutions than video monitors — 600 to 1400 dpi („dots per inch“, the physical density) for typical printers, as compared to 72 to 100 pixels per inch for monitors. A 3000 x 5000-pixel image looks huge on a monitor, but it only comes to about 5 inches by 8 inches on paper at 600 ppi. There is usually no good reason to expand the image either: you can't increase the true resolution that way, and it can always be scaled up at the time it is printed. As for the file format, it will usually be fine to use JPEG at a quality level of 75 to 85. In rare cases, where there are large swaths of nearly uniform color, you may need to set the quality level even higher or use a lossless format such as TIFF instead.
Jei paveikslėlį ketinate rodyti ekrane arba vaizdo projektoriuje, turėkite galvoje, kad didžiausia dažniausiai prienamų sistemų ekrano skiriamoji geba yra 1600 x 1200, taigi, nėra reikalo laikyti paveikslėlį didesnį už šią skiriamąją gebą. Todėl JPEG formatas yra geras pasirinkimas.
Jei norite paveikslėlį patalpinti žiniatinklio svetainėje arba išsiųsti elektroniniu paštu, geriausia stengtis, kad failo dydis būtų kiek įmanoma mažesnis. Pirma, sumažinkite paveikslėlį iki mažiausio galimo dydžio, kuriame būtų galima matyti svarbiausias detales (turėkite omenyje, kad kiti žmonės gali naudoti kitokio dydžio vaizduoklius ir / arba kitokius vaizduoklio skiriamosios gebos parametrus). Antra, išsaugokite paveikslėlį JPEG formatu. Išsaugojimo JPEG formatu dialoge pažymėkite parinktį „Peržiūrėti paveikslėlio lange“, tada nustatykite Kokybės slankiklį į mažiausią priimtinos paveikslėlio kokybės lygį. (Paveikslėlyje matysite kiekvieno pakeitimo poveikį). Įsitikinkite, kad paveikslėlis padidintas iki 1:1.
Daugiau informacijos galite rasti sekcijoje Failų formatai.
As in most applications, in GIMP, printing needs to go to main menu
→ . However it is very useful to keep in mind some elementary concepts to prevent some unpleasant surprises when looking at result, or to cure them if that occurs. You must always remember:ekrane paveikslėlis rodomas RGB veiksenoje, o spausdinima bus CMYK veiksenoje; todėl spalvų savybės spausdiname lape nebus tiksliai tokios, kokių tikėjotės. Tai priklauso nuo naudotos diagramos. Smalsieji gali rasti keletą paaiškinimų spustelėję šias Vikipedijos nuorodas:
ICC-Profile [WKPD-ICC]
CMYK [WKPD-CMYK]
Gamut [WKPD-GAMUT]
ekrano skiriamoji geba yra maždaug nuo 75 iki 100 dpi; spausdintuvo skiriamoji geba yra apie 10 kartų (arba daugiau) didesnė nei ekrano skiriamoji geba; spausdinamo paveikslėlio dydis priklauso nuo esamų pikselių ir skiriamosios gebos; taigi, tikrasis spausdinamas dydis neišvengiamai neatitinka nei to, kas rodoma ekrane, nei esamo lapo dydžio.
Consequently, before any printing it is relevant to go to: „print size“ box adjusting either sizes or resolution. The symbol shows that the both values are linked. You can dissociate x and y resolution by clicking on that symbol, but it is risky! Probably this possibility is open because printers are built with different x vs. y resolutions. Nevertheless if you unlinked them you can be very surprised! You can try this in special effects.
→ and choose here your convenient output size inPaskutinė rekomendacija: turėkite omenyje, kad reikia patikrinti paraštes ir centravimą. Būtų labai gaila, jei per didelės paraštės nukirptų dalį paveikslėlio arba, jei netinkamas centras, ypač jei naudosite specialų foto popierių, sugadintų jūsų darbą.
Šiuolaikiniai skaitmeniniai fotoaparatai fotografuojant duomenų faile prideda informaciją apie fotoaparato parametrus ir fotografavimo sąlygas. Šie duomenys įrašomi į struktūrinį JPEG ar TIFF failų formatą, vadinamą EXIF. GIMP gali palaikyti JPEG failų EXIF duomenis, jei ji buvo sukompiliuota tinkamai: tai priklauso nuo bibliotekos, vadinamos „libexif“, kuri gali būti ne visose sistemose. Jei GIMP sukompiliuota su EXIF palaikymu, tada įkėlus JPEG failą su EXIF duomenimis ir pakartotinai jį išsaugojus JPEG formatu, EXIF duomenys nebus pakeisti. Griežtai kalbant, tai nėra pats geriausias paveikslėlių rengyklės būdas saugoti EXIF duomenis, bet tai geriau, nei paprasčiausiai ištrinti tuos duomenis, kaip buvo senesnėse GIMP versijose.
If you would like to see the contents of the EXIF data, you can use the metadata-viewer plug-in. you can access it as Image->Metadata->View metadata from the menu.